Abrikosas EARLY ORANGE (lot. Prunus Armeniaca "Early Orange")

Veislė išvesta JAV.

Medžiai 4,5-6 m aukščio, laja kūginė, gana siaura. Dera gausiai. Vaisiai vidutinio dydžio (40-60 g), tamsiai oranžiniai su ryškiomis raudonio dėmėmis, nuo lietaus nesutrūkinėja. Minkštimas tamsiai oranžinis, sultingas ir aromatingas. Kauliukas lengvai atsiskiria, gali būti valgomas (saldus). Sunoksta liepos pabaigoje.

Veislė gan derlinga, atspari šalčiams ir pakankamai atspari ligoms.

 

Abrikosas HARCOT (lot. Prunus Armeniaca "Harcot")

Veislė išvesta Kanadoje.

Medžiai 3-5,5 m aukščio, vainikas platus, sėstašakis. Vaisiai vidutinio dydžio (45-75 g), su raudonio atspalviu. Minkštimas oranžinis, sultingas, gerai atsiskiria nuo kauliuko. Prinoksta liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje.

Vaismedžiai derlingi, atsparūs šalčiams.

Persikas INKA (lot. Prunus Persica "Inka")

Lenkiška veislė.

Medžiai žemaūgiai (3-4,5 m), laja apvali. Derlių duoda po 3-4 metų nuo pasodinimo. Dera kasmet, vidutiniškai. Vaisiai stambūs (120-200 g), tamsiai geltoni, plytiniu arba avietiniu šonu. Minkštimas geltonai kreminis, vidutinės konsistencijos, saldžiarūgštis, labai sultingas, gerai atsiskiria nuo kauliuko. Sunoksta rugpjūčio pabaigoje-rugsėjo pradžioje.

Vaismedis augus, gana atsparus šalčiams ir ligoms.

 

Persikas VINEGOLD (lot. Prunus Persica "Vinegold")

Nauja Kanadietiška veislė.

Medžiai žemaūgiai (3,5-4,5 m). Derlių duoda po 3-4 metų nuo pasodinimo. Dera kasmet, vidutiniškai. Vaisiai stambūs (130-200 g, retkarčiais iki 300 g), gelsvai-raudonai-oranžinės spalvos. Minkštimas gelsvai-oranžinis, standus, saldus, nuo kauliuko neatsiskiria. Sunoksta rugpjūčio viduryje.

Vaismedis atsparus šalčiams.

PAPRASTOJI vyšnia (lot. Prunus Cerasus)

Savaime neauga, tačiau neretai pasitaiko sulaukėjusių. Plačiai paplitusi kaip kultūrinis augalas. Europoje paplito XV a. pabaigoje.

3-7 m aukščio krūmas arba nedidelis medis su itin blizgančia pilkai rusva žieve. Lapai elipsiški, nusmailėjusia viršūne ir dantytu pakraščiu. Vainikėlis iš 2-4 žiedelių baltų lapelių. Vaisiai - mažo ir vidutinio dydžio (3-4,5 g), raudoni ar tamsiai raudoni,  rūgštoki. Žydi antroje pavasario pusėje. Vaisiai sunoksta liepos-rugpjūčio mėn.

Vaismedžiai vidutiniškai atsparūs šalčiui, ligoms ir sausrai.

 

Vyšnia KELLERIS (lot. Prunus Cerasus "Kelleris 16")

Daniškos kilmės vyšnių veislė (1941 m.), į Lietuvą įvežta 1972 metais

Medžiai vidutinio auglumo (1-4 m). Vaisiai - vidutinio dydžio ir stambūs (4,5-6 g), tamsiai raudoni, saldžiarūgščiai, sultingi, lengvai aitsiskiria nuo kotelio, priskiriami desertinimas. Žydi pavasario viduryje. Vaisiai sunoksta liepos antroje pusėje, dera gausiai.

Vaismedžiai vidutiniškai atsparūs šalčiui, linkę sirgti kokomikoze ir monilioze. Mėgsta saulėtas vietas.

 

Vyšnia LUTUFKA (lot. Prunus Cerasus "Lutowka")

Sena olandiška vyšnių veislė. Plačiai paplitusi.

Medžiai vidutinio auglumo. Vaisiai - vidutinio dydžio (4-5 g), tamsiai raudoni, rūgštoki. Žydi vėlai. Vaisiai sunoksta liepos pabaigoje.

Vaismedžiai gana reiklūs dirvai, vidutiniškai atsparūs šalčiui, grybelinėms ligoms. Mėgsta saulėtas ir šiltas vietas.

 

Vyšnia PANDY (lot. Prunus Cerasus "Pandy")

Sukurta Vengrijoje, kur auginama nuo XVIII a.

Medžiai vidutinio auglumo (1-5 m). Vaisiai - stambūs ir ypač stambūs (5,5-7 g), tamsiai raudoni, saldžiarūgščiai, priskiriami desertinimas. Žydi vidutiniškai anksti. Vaisiai sunoksta liepos viduryje, dera vidutiniškai.

Vaismedžiai atsparūs šalčiui, ligoms. Mėgsta saulėtas vietas.

Trešnė BURLAT (lot. Prunus Avium "Burlat")

Prancūziška desertinė trešnių veislė, išvesta 1915 m.

Medis vidutinio auglumo, plačiu, tankiu vainiku. Vidutinio derlingumo, labai ankstyva veislė. Uogos prinoksta birželio pabaigoje. Vaisiai 6,5-7 g, plačiai širdiški, pilnai sunokę - juodai-raudonos spalvos. Minkštimas tvirtas, sultingas, labai skanus. Kauliukas atsisikiria lengvai. Lietingu oru uogos gali masiškai trūkinėti. Geriausiai apdulkina Vega, Van, Hedelfinger, Rivan veislės. Veislė atspari ligoms.

 

Trešnė LAPINS (lot. Prunus Avium "Lapins")

Kanadietiška veislė.

Medis - vidutinio auglumo, kompaktiškas. Derėti pradeda 4-ais augimo metais, nepramečiuoja, derlingi. Uogos prinoksta liepos pradžioje. Vaisiai labai dideli (iki 10 g), tamsiai raudonos spalvos, transportabilūs. Nuskinti laikosi apie savaitę. Minkštimas taip pat raudonas, sultingas, saldus. Veislė savidulkė.

Vaismedis vidutiniškai atsparus šalčiui ir grybelinėms ligoms.

 

Trešnė REGINA (lot. Prunus Avium "Regina")

Vokiška trešnių veislė.

Medis vidutiniškai auglus, derėti pradeda augimo 3-4 metais, dera kasmet ir vidutiniškai gausiai. Uogos prisirpsta liepos pabaigoje. Uogos ypatingai didelės (8-10 g), tamsiai traudonos. Minkštimas raudonas, tvirtas, sultingas. Prisirpusios uogos ilgai laikosi ant medžio, nepūna ir neskylinėja. Veislė kryžmadulkė, geriausiai apdulkina Hedelfingerio, Sam, Merton priemier veislės.

Veislė atspari ligoms, gana atspari šalčiui, transportabili.

 

Trešnė RIVAN (lot. Prunus Avium "Rivan")

Labai ankstyva, Švedijoje sukurta veislė. Ankstyviausia mūsuose veislė.

Vaismedis vidutinio auglumo (3-5 m aukščio), dera kasmet ir gausiai. Ugos sunoksta birželio pradžioje. Vaisiai pakankamai stambūs (4,5-5,5 g), tamsiai raudoni. Minkštimas raudonas, pusiau kremzliškas, sultingas, vyno saldumo. Apdulkintojai: Vega, Burbat veislės. Uogos kai kada trūkinėja.

Medžiai žiemą ištvermingi. Veislė pakankamai atspari ligoms.

 

Trešnė VEGA (lot. Prunus Avium "Vega")

Ankstyva veislė kilusi Kanadoje. Išvesta sukryžminus Big ir Vector veisles.

Greitai auga pirmaisiais metais, laja plati, kylančiomis šakomis. Medis išauga iki 3-5 m aukščio. Derėjimas gausus ir dera kasmet, 2-3 metais po pasodinimo. Sunoksta birželio pabaigoje. Uogos desertinės, didelės (7,5-8,5 g), plačios širdiškos formos, rausvai gelsvos. Dera gausiai su bet kurios veislės trešnėmis. Geriausios apdulkintojos: Bitnerio raudonoji, Hedelfingerio, Merton Premier veislės.

Atspari šalčiams ir ir pakankamai atspari ligoms veislė.

 

Trešnė VAN (lot. Prunus Avium "Van")

Kanadietiška veislė.

Vidutinio auglumo, dera gausiai ir kasmet. Uogos prisirpsta liepos viduryje. Uogos stambios (7,5-8,5 g), tamsiai raudonos, lietingu oru gali trūkinėti. Minkštimas pusiau kremzlinis, sultingas, skanus. Veislė kryžmadulkė (Hedelfingerio, Festivalnaja veislės).

Veislė žiemą ištverminga, ligoms nejautri.

JAPONINĖ slyva (lot. Prunus Salicina)

Veislė kilusi iš Tolimųjų Rytų ir Japonijos.

2,5-5 m aukščio krūmas arba nedidelis medis. Derėti pradeda anksti, 3-4 metais po pasodinimo. Pasižymi labai greitu augimu (1-1,5 m per metus) ir gausiu žydėjimu. Vaisiai 30-25 g svorio, dažniausiai rausvos ar tamsiai rausvos spalvos, gero skonio, aromatingi. Minkštimas geltonas.

Veislė atspari šalčiui. Lengvai prisitaiko prie įvairių klimatinių sąlygų, nereikli dirvai.

 

Slyva ULENO RENKLODĖ (lot. Prunus Domestica "Rencloda Ulena")

Prancūziška slyvų veislė.

Medžiai aukšti (6-12 m). Derėti pradeda 4-5 metais po pasodinimo. Dera kasmet ir gausiai, sodinti šiltesnėse sodo vietose. Vaisiai 40-50 g svorio, geltoni, apvalios arba ovalinės formos, labai sultingi, saldūs, aromatingi. Su-noksta rugpjūčio viduryje-pabaigoje, nuskinti laikosi 5-6 dienas.

Veislė savidulkė, vidutiniškai atspari ligoms, šalčiui. Tinkama sodybiniams sklypams.

 

Slyva PREZIDENT (lot. Prunus Domestica "President")

Veislė sukurta Anglijoje. Labai paplitusi Vokietijoje.

Medžiai vidutinio aukščio (iki 4,5 m). Derėti pradeda anksti, 3-4 augimo metais. Vaisiai labai dideli 50-70 g, mėsingi, skanūs, nuo tamsios mėlynai-violetinės iki bordo spalvos priklausomai nuo oro sąlygų. Minkštimas geltonas ar žalsvai geltonas. Kauliukas lengvai atsidalo. Sunoksta rugsėjo gale-spalio pradžioje.
Veislė kryžmadulkė, ištverminga šalčiams, atspari ligoms, labai derlinga. Tačiau nevisai atspari rudajam vaisių puviniui. Tinkama sodybiniams sklypams kaip viena iš vėlyviausių veislių. Rekomenduojama auginti šiltesnėje sodo vietoje, kad suspėtų prinokti vaisiai.

 

Slyva EMPRES (lot. Prunus Domestica "Empress")

Į Europą įvežta iš JAV. Kilmė nežinoma.

Medžiai vidutinio aukščio (4 m ir daugiau). Jauni medeliai labai auglūs, tačiau po pirmojo derliaus augimas žymiai sulėtėja. Derėti pradeda 3-4 metais po pasodinimo. Dera gausiai. Vaisiai dideli 60-75 g, retkarčiais iki 100 g, mėsingi, tamsios bordo spalvos su melsvu apnašu. Minkštimas geltonas, tvirtas, saldžiarūgštis, gerai atsiskiria nuo kauliuko. Sunoksta rugsėjo pabaigoje, vėsią vasarą - netgi spalio pradžioje.

Veislė atspari šalčiams, santykinai atspari grybelinėms ligoms.

 

 

VENGRINĖ (VENGERKA) slyva (lot. Prunus Domestica)

Kilmė nežinoma, tačiau visiems gerai pažystama veislė, nuo seno auginama Lietuvoje.

Medžiai 2,5-3,5 m aukščio, želdinantys daug ūglių. Derėti pradeda 5-7 metais po pasodinimo. Dera kasmet ir gausiai. Vaisiai 17-27 g svorio, tamsiai mėlynos spalvos su melsvai-violetiniu apnašu, apvalios arba ovalinės formos su ryškiai išsiskiriančia siūle. Minkštimas žalsvai-geltonas, tvirtas, saldžiarūgštis, malonaus skonio, lengvai atsiskiria nuo kauliuko. Sunoksta rugsėjo pradžioje.

Veislė savidulkė, vidutiniškai atspari šalčiui, sausrai, ligoms.

 

Slyva stambiavaisė STENLI (lot. Prunus Domestica "Stanley")

Veislė išvesta JAV.

Medžiai vidutinio aukščio (3-8 m), reta, apvalia laja. Derėti pradeda 4-5 metais po pasodinimo. Dera kasmet. Vaisiai didesni už vidutinius (30-40 g svorio), tamsiai violetiniai su melsvai pilkšvu vaškiniu apnašu. Minkštimas geltonas, standus, saldus, sultingas. Sunkokai atsiskiria nuo kauliuko. Sunoksta rugsėjo pradžioje-viduryje.

Veislė savidulkė, derlinga, atspari šalčiui. Linkusi sirgti monilioze.

 

Slyva VIKTORIJA (lot. Prunus Domestica "Victoria")

Kilusi iš Anglijos.

Medžiai 2,5-4 m aukščio, auga vešliai. Derėti pradeda anksti, 3-4 augimo metais. Vaisiai vidutiniai ar didesni už vidutinius (27-40 g), gelsvai-raudonos spalvos, saulėtoj pusėj - nuo šviesiai violetinių iki tamsiai raudonų su melsvu apnašu. Minkštimas šviesiai gintarinis, švelnus, sultingas, salsvo skonio.  Sunoksta rugsėjo viduryje.

Veislė savidulkė, labai derlinga. Reikli vietai ir dirvai. Šaltomis žiemomis gali pašalti. Jei derlius labai gausus, vaisiai smulkėja, blogėja jų skonis, išlūžinėja šakos.

 

Slyva OPALAS (lot. Prunus Domestica "Opal")

Švedijoje išvesta ankstyvųjų slyvų veislė.

Medžiai vidutinio aukščio (3,5-6 m), vainikas tankus. Derėti pradeda 3-4 metais po pasodinimo. Vaisiai vidutinio dydžio ir stambesni (25-35 g svorio), rausvai violetinės spalvos. Kauliukas lengvai atsidalo. Minkštimas gelsvas, sultingas, aromatingas. Sunoksta rugpjūčio pradžioje.

Veislė savidulkė, labai atspari ligoms ir šalčiui.

ALYVINĖ (sin. POPIERINĖ) obelis

Manoma, kad tai Baltijos šalių (gal ir Lietuvos) klasikinė ir populiariausia (nes žinomiausia) vasarinė veislė.

Obelys auga sparčiai, bet išauga vidutinio dydžio, plačiu retu vainiku. Dera anksti, bet linkę pramečiuoti. Jaunų medžių vaisiai stambesni už vidutinius (110-180 g). Sunokę obuoliai būna gelsvai-balti. Obuoliai sunoksta liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje. Laikosi iki mėnesio. Minkštimas baltas, labai sultingas, dažniausiai salsvo skonio.

Veislė vidutiniškai atspari šalčiui ir ligoms, neatspari rauplėms. Obuoliai netranportabilūs.

 

ANTANINĖ obelis (lot. Malus Domestica "Antonovka")

Labai sena rusiška rudeninių ir žieminių obelų veislė.

Medžiai aukštaūgiai, vainikas netaisyklingos ovalinės formos. Vaisiai vidutiniški (120-150 g) ir stambūs (virš 220 g), balsvi, žalsvi arba geltoni. Obuoliai sunoksta rugsėjo viduryje, išsilaiko iki gruodžio mėn. Minkštimas gelsvas, sultingas, saldžiarūgštis, su nedideliu rūgšties pertekliu, grūdėtas.

Obelis žiemą ištverminga, atspari ligoms.

 

AVIETINĖ Obelis

Nuo seno žinoma Pabaltyje išvesta veislė.

Medžiai vidutinio augumo, vidutinio derlingumo, pramečiuoja. Vaisiai vidutinio dydžio ar smulkesni, žalsvai-geltonos spalvos, įsaulėje dryžuoti susiliejančiais raudonais dryželiais ar dėmėmis, apvalūs arba apvaliai kūgiški, dažnai netaisyklingi. Obuoliai prinoksta rugpjūčio viduryje. Vartojami 1 menesį. Minkštimas baltas, ties dryželais po odele gali būti rausvas, labai sultingas, aromatingas, puikaus aviečių skonio.

Vaismedžiai žiemą ištvermingi, gana atsparūs vėžiui, vidutiniškai - rauplėms.

 

Obelis ČEMPION (lot. Malus Domestica "Champion")

Čekiška žieminė veislė, išvesta 1960 metais.

Vaismedžiai neaugūs, vainikai tankūs, ovalinės formos. Dera gausiai, todėl reiktų retinti užuomazgas. Vaisiai vidutinio dydžio (160-200 g), žalsvai geltoni su išsiliejusiais raudonais dryželiais, saldūs. Sunoksta rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje, saugykloje laikosi iki kovo mėn. Minkštimas žalsvai baltas, sultingas, saldžiarūgštis, aromatingas.

Vidutiniškai atsparūs šalčiui, rauplėms, jautrūs žievies ligoms. Patartina sodinti aukštesnėse, nuo vėjų apsaugotuose, šilčiausiuose sodo vietose.

 

Obelis GALA (lot. Malus Domestica "Gala")

Veislė išvesta Naujoje Zelandijoje 1962 metais.

Medžiai neaugūs, vainikas gražus, vidutinio tankumo. Vaisiai vidutinio dydžio (110-150 g), gelsvi, įsaulėje raudonu šoneliu. Sunoksta spalio pradžioje, saugyklose laikose iki 2-3 mėnesius, šaldytuve - 4-5 mėnesius. Minkštimas šviesiai geltonas, tvirtas, trapus, puikaus saldžiarūgščio skonio.

Vidutiniškai atsparūs šalčiui ir rauplėms, labai atsparūs miltligei. Tuo pačiu veislė jautri vėžiui.

 

Obelis GOLDEN (lot. Malus Domestica "Golden Delicious")

Amerikoniška veislė, 1890 metais išvesta Vakarų Virginijoje.

Medis aukšraūgis, ovalinės arba apvalios formos vidutinio tankumo vainiku. Obuoliai vidutinio dydžio ir didesni (120-200 g), žalsvai-geltoni, įsaulėje kartais šviesiai-rausvais šonais. Prinoksta rugsėjo pabaigoje-spalio pradžioje. Saugyklose išsilaiko iki kovo mėn., šaldytuve - iki gegužės mėn. Minkštimas geltonai-kreminis, traškus ir sultingas, puikaus saldaus gaivaus.

Vaismedis menkai atsparus šalnoms, jautrus pavasarinėms šalnoms. Vidutiniškai atsparus miltligei.

 

Obelis LIGOL (lot. Malus Domestica "Ligol")

Labai derlinga obelų veislė, sukurta Lenkijoje 1972 metais.

Vaismedžiai vidutinio augumo, svyrančiomis šakelėmis, kūgio formos. Dera gausiai, linkę pramečiuoti. Vaisiai stambūs (180-250 g ir didesni), žalsvi, įsaulėje su išsiliejusiu raudoniu, apvaliai kūgiški, truputį briaunoti. Sunoksta spalio viduryje, šaldytuve išsilaiko iki 6 mėnesių. Minkštimas kreminio atspalvio, sultingas, aromatingas, saldžiarūgštis.

Veislė vidutiniškai atspari vėžiui, jautri rauplėms. Atsparumas šalčiui - aukščiau vidutinio.

 

Obelis RAJKA (lot. Malus Domestica "Rajka")

Laba derlinga čekiška obelų veislė.

Vaismedžiai vidutiniškai augūs, jų vainikai vidutiniškai tankūs, augina daug trumpųjų vaisinių šakučių. Dera gausiai, bet linkę pramečiuoti. Obuoliai yra vidutinio dydžio ir dideli (virš 200 g), gelsvi, beveik visiškai padengti išsiliejusiu raudoniu, apvaliai kūgiški. Vaisiai skinami rugsėjo pabaigoje. Saugykloje +1°С temperatūroje išsilaiko iki kovo mėn. Minkštimas gelsvas, sultingas, aromatingas ir pakankamai skanus.

Veislė atspari rauplėms, vaisiai jautrūs poodiniam dėmėtumui. Vaisių kokybei pagerinti retinamos užuomazgos.

Kriaušė ALFA (lot. Pyrus Communis "Alfa")

Ankstyva vasarinė kriaušių veislė, sukurta Čekijoje.

Vaismedis auga sparčiai. Vainikas platus, kūgiškos formos. Derėti pradeda anksti, 2-3 augimo metais. Dera kasmet ir gausiai. Vaisiai stambūs, šviesiai geltonos spalvos, kartais su lengvu raudoniu. Sunoksta liepos pradžioje. Sunokę nukrenta. Šaldytuve laikosi iki 2 mėnesių.

Veislė atspari šalčiui, žiedai pakankamai atsparūs pavasarinėms šalnoms. Vidutiniškai atspari rauplėms.

 

Kriaušė GENERAL LEKLERK (lot. Pyrus Communis "General Leclerc")

Vėlyva rudeninė-žieminė prancūziška desertinė veislė.

Medis pradžioje auga labai sparčiai, formuodamas vidutiniško tankio vainiką. Derėti pradeda 3-4 metais po pasodinimo. Dera reguliariai ir labai gausiai. Vaisiai stambūs (iki 250 g), žalsvai-geltoni. Kriaušės sunoksta rugsėjo-spalio mėn. Minkštimas baltos kreminės spalvos, minkštas, sultingas, saldus, labai skanus.

Vidutiniškai šalčiui ir rauplėms atspari veislė.

 

Kriaušė FAVORITKA (lot. Pyrus Communis "Favourite")

Sena ankstyvoji kriaušių veislė, išvesta JAV 1860 metais.

Pirmaisiais augimo metais auga labai greitai. Pirmąjį derlių duoda negereitai (4-5 augimo metais), tačiau vėliau dera kasmet ir gausiai. Vaisiai dideli (kartais virš 200 g), šviesiai ar ryškiai geltonos spalvos, gausiai paraudusiais įsaulėje šonais. Vaisiai sunoksta liepos-rugpjūčio mėn. Minkštimas baltas, sultingas, saldus. Šaldytuve, -1°С temperatūroje išsilaiko 9-10 savaičių.

Veislė vidutiniškai atspari šalčiui ir rudajam puviniui.

 

Kriaušė KONFERENCINĖ (lot. Pyrus Communis "Conference")

Angliška kriaušių veislė.

Medžiai vidutinio augumo. Derėti pradeda 3-4 augimo metais, dera kasmet ir gausiai. Vaisiai nevienodo didumo, buteliškos formos, lygiu paviršiumi, vidutinio stambumo ar stambesni už vidutinius (100-150 g), žalsvos spalvos, padengti rusvu matiniu apnašu, transportabilūs. Kriaušės sunoksta rugsėjo-spalio mėn. Minkštimas gelsvai baltas, grūdėtas, skanus. Tinkamai laikant, vaisiai išsilaiko 2-3 mėn.

Veislė pakankamai atspari rauplėms ir rudajam puviniui. Vaismedžiai neištvermingi šaltą žiemą.

 

Kriaušė ALEKSANDER LUKAS (sin. LUKASOWKA) (lot. Pyrus Communis "Alexander Lucas")

Sena rudeninė kriaušių veislė, išvesta Prancūzijoje.

Jauni vaismedžiai auga greitai. Derėti pradeda anksti (apie 3-čius metus). Dera gausiai. Vaisiai vidutinio stambumo (130-170 g) ir stambūs (iki 240 g), kiaušinio formos, geltosvai-žali, kartais su nedideliu raudoniu. Sunoksta rugsėjo-spalio mėn. Minkštimas baltas, labai sultingas, smulkiai grūdėtas, saldus. Išsilaiko labai gerai. Saugyklose laikosi iki vasario pabaigos, šaldytuve - iki balandžio mėn. Optimali sugojimo temperatūra -1°С.

Veislė vidutiniškai atspari rauplėms. Jautri šalčiui.

 

Kriaušė VILJAMS (lot. Pyrus Communis "Williams")

Sena angliška rudeninė kriaušių veislė.

Medis vidutinio augumo. Derėti pradeda anksti. Vaisiai dideli (apie 200g), gražūs, nuo žalsvos iki sodriai geltonos spalvos, įsaulėje padengti lengvu raudoniu. Sunoksta rugsėjo pradžioje. Minkštimas sultingas, aromatingas. Vaisiai greitai gendantys.

Medis neištvermingas šalčiui, todėl sodinant reikia parinkti apsaugotą nuo šaltų vėjų augimo vietą. Veislė visiškai neserga rauplėmis ir puviniu.

Šilauogė BLIUKROP (lot. Vaccinum Corymbosum "Bluecrop")

Veislė išvesta 1952 metais.

Krūmas užauga iki 1,5-2 m aukščio, suformuoja daug vertikalių stiebų. Žydi gegužės-birželio mėn., uogos sunoksta liepos pabaigoje-rugpjūčio pradžioje. Uogos stambios ar vidutinio dydžio, ilgose kekėse, šviesiai mėlynos spalvos su stipriu vaškiniu apnašu. Prinokusios nenubyra. Minkštimas žalsvas, aromatingas, saldžiarūgštis.

Veislė atspari šalčiui, drėgmės trūkumui, ligoms.

Šilauogė PATRIOT (lot. Vaccinium Corymbosum "Patriot")

Veislė išvesta 1976 metais.

Krūmas užauga iki 1,5 m aukščio ir pločio, rutulio formos, aukštyn kylančiomis šakomis. Žydi gegužės-birželio mėn., uogos prinoksta liepos pabaigoje. Uogos labai stambios, mėlynos su stipriu vaškiniu apnašu, tvirta odele. Kekės didelės, panašios į vynuogių kekes. Minkštimas žalsvas, labai gero skonio.

Veislė ypač derlinga, atspari šalčiui (iki -29°С), derlius nuimamas per du kartus.

 

Šilauogė ČENDLER (lot. Vaccinum Corymbosum "Chandler")

Veislė sukurta JAV 1994 metais.

Krūmas užauga iki 1,8 m, stiebai nėra labai tvirti, todėl esant gausiam derliui nusvyra. Žydi gegužės-birželio mėn. Ilgiausiai deranti veislė - uogos noksta nuo rugpjūčio pradžios iki rugsėjo pabaigos. Uogos labai stambios, mėlynos su silpnu vaškiniu apnašu.

Veislė atspari ligoms ir kenkėjams. Atsparumas šalčiams - vidutinis. Rekomenduojama auginti šiltesnėse vietovėse.

Lazdynas BARSELONA (lot. Corylus Avellana "Barselona")

Veislė kilusi iš Ispanijos.

Krūmas stambus, šakotas, išsikerojęs. Riešutai prinoksta rugsėjo pradžioje, auga kekėmis po 2-7. Vienas riešutas sveria 2-3 g. Kevalas storas.

Veislė žiemą vidutiniškai ištverminga, derlinga, atspari ligoms ir kenkėjams.

 

HALĖS Lazdynas (lot. Corylus Avellana "Halle")

Veislė sukurta Vokietijoje.

Krūmas augus, šakotas, platus. Riešutai prinoksta rugsėjo pabaigoje. Riešutai labai stambūs (apie 4,3 g). Kevalas storokas, trapus.

Veislė žiemą gan ištverminga, derlinga, atspari ligoms ir kenkėjams.

Aktinidija - iš Rytų Azijos killęs dekoratyvinis, augiametis vijoklinis augalas, kuriuo galima apželdinti neišvaizdžias sodybos vietas. Šie augalai savo tėvynėje gali užkopti iki  8-30 m. Pas mus, lipdami geromis atramomis, pasiekia iki 3-5 m aukščio. Subrandina turtingas C vitaminu daugializdes uogas su daugybe mažyčių sėklyčių. Sodinti galima ir pavasarį, ir rudenį.

 

Smailialapė aktinidija ISSAI (lot. Actinidija Arguta "Issai")

Ši aktinidija auga labai intensyviai. Per vieną vegetacijos periodą ūgliai ištįsta iki 1-1,5 m. Patartina ją auginti kaip nelepų vaisinį ir dekoratyvų augalą.

Apvaliai kiaušiniški, žvilgantys, standūs tamsiai žali lapai, kurių viršūnės staigiai susiaurėjusios, labai dekoratyvūs būna rudenį, kai nusidažo auksiškai geltona spalva. Gegužės pabaigoje skleidžiasi nedideli subtilaus aromato žiedai, susitelkę į mažus skydelius poromis. Augalus galima apdulkinti rankomis: nuskintu vyriškos lyties žiedu apie 1-2 sekundes patrinamas moteriškos lyties žiedas. Vienu vyrišku žiedu galima apdulkinti apie penkis moteriškus.
Moteriškos lyties augalai brandina vaisius. Tai beveik rutuliškos žalios ar gelsvai žalios, turinčios daug sėklų uogos (apie 2 cm ilgio ir 2 cm pločio). Jos sultingos, saldžios ir aromatingos, skoniu primena kivius, nors nėra tokios gražios ir didelės. Smailialapės aktinidijos uogos noksta palaipsniui, o subrendusios nenubyra iki šalnų. Skinamos rugsėjo antroje pusėje. Nesunokusias uogas šaltai galima išlaikyti daugiau nei mėnesį. Pradeda derėti 4-5 metais po pasodinimo.