Pušis Bankso ARKTIS (lot. Pinus Banksiana "Arktis")

Pavadinta garsaus anglų botaniko Džeimso Bankso (1743-1820) garbei. Paplitusi Šiaurės Amerikoje.

Vidutinio dydžio medis netaisyklinga reta laja. Pasiekia 13-20 m aukštį. Kamienas 0,3-0,7 m skersmens, dažnai krūmiškai išsišakojęs nuo pat pagrindo. Šakos padengtos trumpais (2-4 cm ilgio), išlenktais žaliais spygliais. Smulkūs (iki 4,5 cm dydžio), aštrėjančiu galu, kreivi kankorėžiai ant pušies išsilaiko nekrisdami po kelis metus. Jaunas medelis auga labai greitai (po 60-90 cm per metus), vėliau augimas gerokai sulėtėja. Gali išgyventi iki 150, rečiau - iki 250 metų. Dėl savo neįprastos formos puikiai tinka japoniš-ko stiliaus sodams.

Ypatingai atspari sausrai, vėtroms. Gerai auga neturtingose, kitiems medžiams netinkamose dirvose. Dėl didelio išsišakojimo kenčia nuo gausaus sniego - šakos lūžinėja.

Himalajinė Pušis (lot. Pinus Wallichiana)

Ši pušų rūšis paplitusi Himalajuose, Karako-rumo ir Hindukušo kalnų sistemose, nuo Afganistano rytų iki Junanio provincijos Kinijoje, 1,8-4,3 km aukštyje.

Himalajinės pušys gan aukštos - išauga iki 30-55 m aukščio. Per metus ūgteli 50-60 cm. Kamienas siekia 1-1,5 m storio. Laja reta. Žievė neįprastai plona, jaunų medžių - lygi, pilkšvai-rusva, vėliau atsiranda įtrūkimai, tampa raukšlėta, lupasi stambiomis pelenų spalvos plokštelėmis. Žali su sidabriškai-melsvomis juostelėmis 14-20 cm ilgio, į kuokštelius susitelkę ploni nukarę spygliai suteikia medžiui egzotišką išvaizdą. Jauni kankorėžiai auga vertikaliai, antraisiais brendimo metais - nusvirę, cilindrinės formos, 15-28 cm ilgio, subrendę tampa gelsvi. Sėklos 5-6 mm ilgio su 20-30 mm ilgio sparneliu. Pušis visame pasaulyje auginama kaip dekoratyvinis augalas.

Ši rūšis vidutiniškai atspari šalčiui ir ligoms, nemėgsta karšto klimato. Tinka purios, derlingos dirvos.

Pušis juodoji (lot. Pinus Nigra)

Auga palyginti gana greitai, per metus paauga apie 30–70 cm. Užauga 20-55 m aukš-čio. Kamienas tiesus, iki 1,9 m skersmens. Laja plačiai kūgiška, rutuliška, o seni medžiai įgauna skėtinę formą. Medis panašus į paprastąją pušį, bet skiriasi ilgesniai tamsiai žaliais spygliais (iš toliau žiūrint - atrodo "juodi"), 8-15 cm ilgio. Konkorėžiai gelsvai rudi, žvilgantys, apie 5-9 cm ilgio, išsidėstę po 2-4, subręsta tik trečiais metais po žydėjimo. Sėklos 6-8 mm ilgio, su gelsvais sparneliais. Gausiai uždera kas 2-5 metai. Jas išnešioja vėjas, kada gruodžio-balandžio mėn. prasiveria kankorėžiai. Želdynuose sodinama pavieniui ir grupėmis, tinka šlaitams apželdinti. Puošniai atrodo kol jauna, vėliau dekoratyvinė vertė sumažėja.

Pušis žiemai visiškai atspari, pakenčia dalinį pavėsį. Atspari stipriam vėjui ir audroms. Dirvai ir drėgmei nereikli. Geriausiai auga vidutinio derlingumo, lengvo priemolio, rūgščioje ar kalkingoje dirvoje.

Pušis juodoji HORNIBROOKIANA (lot. Pinus Nigra "Hornibrookiana")

Atsitiktinai surasta 1932 metais, JAV, Niujorke.

Labai gražus, tankiai suaugęs dekoratyvinis krūmas, išaugantis iki 1,5-2,5 m aukščio. Auga lėtai - per metus iki 10 cm. Laja nesimetrinės formos, pi-ramidiška. Spygliai standūs, dygūs, tamsiai žali, 12-14 cm ilgio. Kankorėžiai apvalainiai, 5-9 cm ilgio, gelsvai-rudi, blizgūs. Prasiveria kas 3 metus. Krūmas gali būti karpomas.

Dirvai ir drėgmei nereikli. Atspari šalčiui, užterštam ir vėjuotam orui.

Pušis juodoji PYRAMIDALIS (lot. Pinus Nigra "Pyramidalis")

Juodoji pušis "Pyramidalis" užauga iki 5-8 m aukščo ir apie 1,5-2,5 m pločo koloniška (šakos auga tiesiai į viršų) laja. Auga vidutiniškai - kasmet apie 20 cm. Dėmesį traukia ne tik graži lajos forma, bet ir neįprastai ilgi (iki 15 cm), tamsiai žali spygliai. Kankorėžiai gelsvai-rudi, iki 5 cm ilgio. Užima nedaug vietos, todėl gali būti sodinama nedideliuose sklypuose. Gražiai atrodo deriniai su kitais neaukštais dekoratyviniais spygliuočiais ar lapuočiais augalais.

Pušis lengvai prisitaikanti, atspari pramoniniam užterštumui, vėjui, karščiui, šalčiui, tačiau jautri drėgmės pertekliui, todėl vieta, kurioje augs, turi būti gerai nudrenuota. Dirva - nuo sausos iki normalaus drėgnumo, nuo šiek tiek rūgščios iki kalkingos. Gerai auga tiek vidutinio derlingumo, tiek ir nederlingame (smėlingame, sausame) dirvožemyje. Mėgsta saulėtas vietas ir nepakenča visiško pavėsio.

Pušis kalninė (lot. Pinus Mugo)

Pušis paplitusi Alpių kalnuose ir jų šlaituose į rytus, šiaurę ir pietus, Tatruose, bei Balkanų pusiasalyje, iki 2700 m aukščio kalnuose.

Auga kaip krūmas, dažnai išauga su nedideliu 1-3 m, rečiau - 7-8 m aukščio kamienu, o nuo kamieno išsikeroja iki 10 m ilgio šakomis. Spygliai tamsiai žali, kiek blizgūs, poriniai, 3-7 cm ilgio. Kankorėžiai 2,5-5,5 cm ilgio, simet-riško kūgio formos, pavieniai arba sugrupuoti po 2-3, subręsta trečiais augimo metais. Sėklos smulkios, 3-4 mm ilgio, su šviesiai-pilkšvais sparneliais. Kalnų pušys dekoratyvinamos, jomis apsodinami kalnų šlaitai, kopos.

Labai atspari šalčiams (iki -40°C). Nereikli dirvai rūšis. Atspari ligoms ir kenkėjams.

Pušis kalninė žemaūgė GNOM (lot. Pinus Mugo "Gnom")

Veislė išvesta daugiau kaip prieš šimtmetį (1890 metais).

Rutuliškas,  išaugantis iki 2-2,5 m aukščio krūmas labai tankia, iki 2 m skersmens laja. Augant laja įgauna kūgišką formą. Auga lėtai, per metus ūgteli apie 6-10 cm. Spygliukai trumpi, sodrios tamsiai žalios spalvos, blizgūs, pašiaušti, 3,5-5,5 cm ilgio. Kankorėžiai gražūs, kiek pailgos formos, kintančios spalvos - nuo gelsvai-rudos iki tamsiai rudos, 2-4 cm ilgio.

Pušis nereikli dirvožemio derlingumui ir drėgnumui, atspari šalčiui, šviesomėgė. Medelis atsparus kenkėjams. Šakos nelūžta nuo sniego svorio. Gali būti auginama vazonuose, konteineriuose.

Pušis kalninė žemaūgė MOPS (lot. Pinus Mugo "Mops")

Rūšis išvesta Olandijoje, 1915 metais.

Apie 1-1,5 m aukščio krūmas, rutuliška ar pusrutuliška laja. Šakos tankios, trumpos. Auga lėtai. Metinis prieaugis 5-7 cm. Spygliai blizgūs, tamsiai žali, iki 5 cm ilgio, šiek tiek išlinkę ar susukti, kieti. Kankorėžiai apvalainiškai-kūgiški, pradžioj gelsvos ar šviesiai rudos spalvos, prinokę - tamsiai rudi, 2-6 cm ilgio. Auginamas darželiuose, alpinatriumuose. Kartais skiepijamas į stiebelį 1 m aukštyje.

Veislė visiškai nereikli dirvai ir drėgmei, atspari šalčiui. Mėgsta saulėtas vietas.

Pušis kalninė žemaūgė PUMILIO (lot. Pinus Mugo "Pumilio")

Paplitusi Centrinės ir Rytų Europos kalnuose.

Auga kaip žemas, kompaktiškas (0,6-1,2 m aukščio) netaisyklingo pusrutulio formos krūmas, pažeme besidriekiančia apie 2 m skersmens laja. Metinis prieaugis - apie 4-5 cm. Šakos tankios, kylančios, auga nuo pažemės. Spygliai trumpi (3-5 cm ilgio), tamsiai žali. Krūmas karpomas, puikiai tinka landšaftiniam dizainui, gražiai atrodo kompozicijose su rododendrais.

Krūmas dirvai nereiklus, priesmėlio ar lengvo priemolio dirva, tinkama rūgštesnė ar neutralios reakcijos. Svarbu, kad nebūtų per daug drėgna. Atsparus šalčiui augalas, blogai perneša persodinimą.

Pušis kalninė žemaūgė WINTER GOLD (lot. Pinus Mugo "Winter Gold")

Paplitusi Centrinės ir Pietų Europos kalnuose.

Nykštukinė, krūminė, lėtai auganti pušies rū-šis, užauganti iki 1-1,4 m aukščio. Per metus ūgteli 3-5 cm. Vasarą spygliai šviesiai žali, visą žiemą - džiuginančios akis gelsvos aukso spalvos, blizgūs. Dekoratyvumo suteikia nedideli, 2-4 cm ilgio rudi kankorėžiai. Gražiai atrodo akmenuotose vietose. Tinka sodinti vazonuose, gerai auga miesto sąlygomis.

Dirvai nereikli, netinka permirkusi, drėgna vieta. Atspari šalčiui, nebijo sausros.

Pušis kedrinė Europinė (lot. Pinus Cembra)

Paplitusi Alpių, Karpatų kalnuose.

Auga 1,2-2,5 km aukštyje. Vidutinio dydžio, iki 15-25 m aukščio medis. Kamieno skersmuo - 1,5 m. Panaši į Sibirinę kedrinę pušį, tačiau Europinė yra mažesnė, jos laja tankesnė, spygliai ilgesni ir tankesni, o konkorėžiai mažesni. Spygliai 5-9 cm ilgio. Apie 4-7 cm ilgio konkorėžiai prinoksta rugjūčio-rugsėjo mėn. ir netrukus nukrinta. Viename konkorėžyje būna apie 100 sėklų, vadinamų kedro riešutėliais. Sėklos - 8-12 mm ilgio. Derliaus metais iš brandaus medžio galima surinkti net keliasdešimt kilogramų sėklų. Medis derėti pradeda 25-30 metų. Lietuvoje jo konkorėžius tenka saugoti nuo voverių, genių, kurie juos nuraško dar rugpjūčio mėn.

Medis labai atsparus šalčiui (iki -43°C). Reikli dirvožemio ir oro drėgnumui. Mėgsta saulėtas vietas. Menkai pritaikyta auginti miesto sąlygomis.

Korėjinė pušis (lot. Pinus Koraiensis)

Natūraliai paplitusi Amūro ir Mandžiūrijos regionų bei Korėjos pusiasalio miškuose. Lietuvoje pradėta auginti po Antrojo pasaulinio karo ir iki šiol yra reta.

Priklauso kedrinių pušų grupei (sėklos vadinamos kedro riešutėliais) ir laikoma pačia gražiausia šios grupės rūšimi. Tai lėtai augantis medis su netaisyklingai besišakojančia laja. Siekia 30-45 m aukštį. Kamienas tiesus, iki 2 m skersmens. Spyglių spalva viršutinėje pusėje melsvai-pilka, apatinėje - žalia. Spygliai iki 20 cm ilgio, sutelkti pluošteliuose po 5, buka viršūne ir dantytais pakraščiais. Žydi birželio pradžioje, stambūs kankorėžiai (8-15 cm ilgio) subręsta kitų metų rugpjūčio-rusėjo mėnesį ir kartu su riešutėliais nukrenta ant žemės. Gali išgyventi iki 300-400 metų.

Atspari šalčiui. Gerai auga derlingame drėgnokame priemolio dirvožemyje. Menkai pritaikyta auginti miesto sąlygomis.

Pušis veimutinė (lot. Pinus Strobus)

Paplitusi Šiaurės Amerikos rytuose.

Gana greitai augantis medis, pasiekiantis 35-65 m aukštį. Kamieno skersmuo - 1,2-1,8 m. Laja kūgiška, vėliau tampa plokščia, netaisyklinga. Subrendusio medžio žievė tampa pilkai ruda, giliai sueižėjusi į plačias netaisyklingas plokšteles. Pušies spygliai melsvai žalsvi, ploni, ilgi (6-10 cm ilgio) ir švelnūs, susitelkę po 5. Konkorėžiai cilindriški, pilkšvai rudi, 8-20 cm ilgio, 2-3 cm ilgio žvyneliais. Sėklos 5-6 mm ilgio, su 1,8-2,5 cm ilgio skristuku. Gali išgyventi iki 350–400 metų. Auga iki 1500 m aukštyje.

Veimutinė pušis mėgsta vėsų, drėgną klimatą, gerai vėdinamą dirvą.  Introdukuota daugelio Europos šalių parkuose, želdynuose.

Pušis veimutinė RADIATA (lot. Pinus Strobus "Radiata")

Paplitusi Šiaurės Amerikoje.

Iki 1-2 m aukščio užaugantis tankus, kompak-tiškas krūmas arba 2-3 m aukščio medelis. Jaunų medelių laja užapvalinta, vėlesniame amžiuje gali pradėti ryškėti viršūninė šaka. Per metus į aukštį paauga apie 10-15 cm. Vertinami švelnūs, melsvai-žali spygliai. Spygliai 6-12 cm ilgio, auga kuokštais po 5. Šviesūs, rudi kankorėžiai siauro cilindro formos, 10-15 cm ilgio. Gali išgyventi iki 350–500 metų.

Mėgsta saulėtas, šiltesnes, nuo stiprių vėjų apsaugotas vietas. Pakankamai atspari šalčiui (iki -32°C). Gan jautri oro užterštumui (dūmams, dujoms), sausrai.